šarokas

ךarõkas (l. szarak, brus. шapaк) sm. (2) 1. Bd, Lš, Žsl pakulinė, tamsiai dažyta stora drobė; dryžis, rainis: Išaudžiau du lanku šarõko Smn. Išausim šarõkų, prisiūsim vyram drūtų kelnių Srj. 2. Al iš tokios drobės pasiūtas drabužis: Seniau nešiojo tokius šarokus – platų, ilgą pasisiuva, žemiau klupsčių, užsivelka ant kailinių Vlk. Nu jau šitas ir kavalierius: klumpėm apsiavęs, šaroku apsivilkęs (juok.) Dg. 3. pilkas kiškis: Oi, tu zuiki, zuiki, tu šarokė̃li, kam įšokai į darželį, nuėdei rūteles JD304.